Konferencijoje dalyvavo „ Jonavos paslaugos“ želdinių priežiūros vadybininkė Rasa Imbrasienė.
Vilniuje, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Nacionaliniame lankytojų centre, rugsėjo 22 dieną, vyko tarptautinė praktinė arboristų konferencija „Urbanizuotose teritorijose augančių medžių būklės vertinimo aktualijos“. Konferenciją organizavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) ir Lietuvos arboristų asociacija (LARA), bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.
Tikslas - aptarti opią šiandienos problemą, medžių būklės vertinimo kriterijus miestuose. Praktiškai pristatyti prietaisus , leidžiančius išsamiau įvertinti medžių būklę.
Konferencijoje dalyvavo užsienio ( Lenkijos ir Rusijos) arboristai, želdynų priežiūros specialistai, medžių fitopatologijos ekspertai, aplinkosaugininkai, vyriausybinių organizacijų bei miestų savivaldybių atstovai.
Savo pranešimus skaitė Vilniaus bei Kauno miesto savivaldybių atstovės Giedrė Čeponytė ir Radeta Savickienė, Aplinkos ministerijos atstovas Algirdas Klimavičius, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas, diplomuotas fitopatologas Dr. Remigijus Bakys, Alytaus miškų urėdija, urėdo pavaduotojas, Aleksandro Stulginskio universitetas Dr. Gintaras Visalga, Vroclavo arboristikos mokyklos EKO-TREK direktorius Jerzy Stolarczuk, Lenkija, susivienijimo „ Zdorovyj les“ prezidentas Sergej Palčikov, Maskva, Rusijos Federacija.
Pagrindinis konferencijos sumanytojas, Renaldas Žilinskas Lietuvos arboristų asociacijos direktorius , trumpai pristatė konferencijos dalyvius ir aptarė miesto želdynų būklę Lietuvos mietuose. Paminėjo pagrindinius prietaisus, kuriais turėtų vadovautis šiuolaikiniai medžių būklės vertinimo ekspertai. Tai akustiniai tomografai, rezistoriai, medžio lankstumo testas. Dar 2008 metais buvo sudarytas ekspertų sąrašas, kurie gali vertinti medžių būklę, tačiau jokių prietaisų Lietuvos aplinkos ministerijos įstatymai nepripažįsta. Todėl kiekvienas ekspertas vertina skirtingai. „Žmogiškasis faktorius turi labai didelę įtaką. Ekspertai neneša jokios atsakomybės. Atsakomybę neša savivaldybės atstovai. Reikėtų įtvirtinti eksperto atsakomybę. Medžių vertinime prietaisai turi vaidinti didelę reikšmę.“
Kauno miesto savivaldybės atstovė Radeta Savickienė, paragino kuo skubiau parengti :
tvarką kada, kokia metodika vadovautis ir kuriems želdynams būtina atlikti želdinių būklės vertinimą;
želdinių būklės vertinimo metodiką;
želdinių būklės vertinimų ekspertų sąrašą;
želdinių ekspertizės atlikimo tvarką, kurioje būtų reglamentuota, kiek ekspertų privalo vertinti objektą, ar eksperto išvada yra galutinė, kokia eksperto atsakomybė už priimtus sprendimus, kiek laiko galioja išvada.
Kiti pranešėjai palietė panašias problemas, tokias kaip medžių poveikis žmogui, jo nauda mieste. Didžiąją problemų dalį sukelia pats žmogus. Daug kalbėta apie medžių puvinį. Pašnekovai vardino, jog beveik visi miestų medžiai yra pažeisti puvinio. Tačiau tokie medžiai dar ilgai gali stovėti. Šios išvados paremtos mokliniais darbais, kurie buvo pristatyti konferencijos metu. Kitas klausimas - estetika. Ji taip pat yra neatsiejama miesto dalis. Mieste turėtų būti ne tik sveiki, bet ir gražūs medžiai. Svarbiausia, kad žmogus savo aplinkoje būtų saugus. Kyla klausimas: kaip užtikrinti saugumą, bet nepakenkti gamtai? Tam reikia pasitelkti ne tik patirtį, žinias , bet ir specialią įrangą. Lietuvoje ši praktika taikoma labai mažai. Dr. Remigijus Bakys paminėjo, jog iškvietimų, ištirti medžio būklę su tomografu, sulaukia vos keleto per metus.
Svečias iš Lenkijos Jerzy Stolarczyk, pristatė medžių tempimo testą. Šis testas parodo, kokį vėjo stiprumą medis atlaikys. Tyrimas atliekamas 1 medžiui iš 100, kur tikrai vizualiai neužtenka įvertinti medžio būklės.
Svečias iš Maskvos Sergej Palčikov, pristatė rezistografą. Prietaisas labai tikslus. Plona rezistorius adata prasiskverbia į medžio kamieną, jutikliai apdoroja informaciją ir siunčia į rezistogramą. Rezistorius taip pat gali būti naudojamas medienos sluoksnių nuskaitymui, norint nustatyti medžio amžių. Tokio instrumento dėka ekspertai gali apginti savo nuomonę, kodėl priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Susivienijimo „ Zdorovyj les“ atstovai rezistografu naudojasi jau nuo 2002 metų.
Įrangos demonstravimas ir arboristikos specialistų komentarai vyko Vilniaus Sapiegų rūmų parke.
Konkrečios liepos atveju, prietaisas parodė kiek puvinys yra apėmęs medžio vidaus. Pagal šiuos duomenis, galima daryti išvadas, kad ši, iš pažiūros, nesveika liepa, dar gali stovėti 20 – 30 metų.
Tempimo testas atliktas pasvirusiai senai liepai. Tokių mūsų miestuose tikrai yra nemažai. Ji kuo puikiausia atlaikė tempimo testą.Todėl drąsiai galime daryti išvadas, kad stiprus vėjas šios liepos neišvers, kad ir kaip nerimautų žmonės.
Išklausius pranešėjus ir atlikus medžių testavimą įvairiais aparatais, vyko aptarimas ir diskusijos. Išvados , kad iš pažiūros sveikas medis gali virsti greičiau, nei tas , kuris atrodė ligotas ir pavojingas aplinkai. Yra du būdai tam nustatyti: vizualus ir instrumentinis. Lietuvoje vis dar vadovaujamasi pirmuoju. Nutarta, kad reikia tobulinti Lietuvos želdynų įstatymą ir medžių vertinimo metodiką. Daugelis pripažino, jog be panašių prietaisų kartais labai sunku įvertinti medžio būklę, ten ir turint didelę patirtį. Prieita vieningos nuomonės, kad laikas ir Lietuvai atsinaujinti šioje srityje. R. Žilinskas pažadėjo perduoti visą informaciją Aplinkos ministerijai. Tikimės, kad tai nebus pamiršta ir naujovės pasieks ir mūsų miestus.
Norime pasidžiaugti, kad Jonavos mieste dirbama labai civilizuotai. Jonavos miestas turi miesto želdinių ir želdynų inventorizavimą, atliktą 2012 m. Juo vadovaujantis stengiamasi atlikti kirtimo ir genėjimo darbus. Mieste dirba komisija, kurią sudaro 7 skirtingų specialybių atstovai. Gavus gyventojų prašymą dėl medžių pjovimo ar genėjimo, komisija susirenka ir įvertinus medžio būklę, duoda leidimą darbams.
